facebook
gplus
linkedin
instagram
newsletter subscribe

Naujienlaiškio prenumerata

Naujienos

Dantų balinimo mitai. Kuo verta tikėti?

Dantų balinimo mitai. Kuo verta tikėti?

Visi norime turėti sveiką ir „akinančią“ šypseną. Juk būtent ji – vienas svarbiausių mūsų pasitikėjimo savimi akcentų. Tačiau, kartais išgirdus žodžius „dantų balinimas“, klientams iškyla baimės, susijusios nežinojimu, mat dantų balinimo būdai yra apipinti įvairiausiais mitais. Nutarėme pagvildenti šią temą išsamiau ir pakalbinti Vilniaus Odontologijos Klinikos „Denticija“ burnos higienistę Karoliną Paurazaitę: dantų balinimo mitai. Kuo verta tikėti?

Pradžiai, papasakokite plačiau apie dantų balinimo būdus?

Dantų balinimas gali būti atliekamas keliais būdais:
» Balinimas odontologiniame kabinete, kuriame galima atlikti balinimą tiek su lazeriu, tiek su lempa, tiek su kitais saugiais prietaisais ir sistemomis;
» Balinimas namuose – kapomis, kartais balinimo juostelėmis ar pieštukais;
» Endodontologinis negyvų dantų balinimas.

Dantų balinimui indikacija yra tik viena – kliento noras.


Visuomet prieš atliekant dantų balinimo procedūrą rekomenduojama pasikonsultuoti su burnos higienistu ar gydytoju odontologu. Konsultacijos metu nustatoma dantų spalvos pakitimo priežastis, estetinės šypsenos kriterijai, įvertinama kiek dantų matosi šypsantis, ar nėra estetinių restauracijų, dantenų kontūro netolygumų, emalio defektų, recesijų, kariozinių pažeidimų ir, žinoma, kokie kliento lūkesčiai. Tik įvertinęs kliento šypseną, burnos higienistas ar gydytojas odontologas pasiūlys tinkamą dantų balinimo būdą arba kitas odontologines procedūras.

Vienas populiariausių mitų – dantų balinimas kenksmingas mūsų dantims. Ar tai tiesa?

Visų pirma ir reikėtų išsklaidyti būtent šį mitą, kad dantų balinimas gali būti kažkuo kenksmingas mūsų dantims. Pažangioji šiuolaikinė odontologija, panaudodama naujausias technologijas, tikrai gali pasiūlyti saugių dantų balinimo būdų. Kartais baltesnei šypsenai pakanka reguliarios profesionalios burnos higienos, kurios metu yra pašalinamas pigmentinis apnašas, esantis ant dantų paviršiaus bei tarpdančiuose, tuomet atskleidžiama natūrali danties spalva. Jei to maža, ir klientas pageidauja dar geresnio efekto, dažnai prireikia atlikti ir dantų balinimo procedūras.

Balinimo procesas yra oksidacijos-redukcijos reakcija. Šio proceso metu oksiduojančios medžiagos (laisvieji radikalai, turintys lengvai besiredukuojančius elektronus) lengvai įsiskverbia į balinamąją medžiagą. Oksiduojanti medžiaga – vandenilio peroksidas – skyla į du laisvuosius radikalus – HO2 (hidroperoksidą) ir O2 (deguonį). Šie radikalai labai aktyvūs, todėl laisvai gali judėti tarp mikroskopinių danties emalio gijų, įsiskverbti į dentiną, taip stambiamolekulinius pigmentų junginius skaidydami į mažesnius, mažiau šviesą atspindinčius junginius, ir net juos visai išskaidydami. Šiandien balinimo medžiagos gali būti kelios: vandenilio peroksidas arba karbamido peroksidas, principas labai panašus. Jeigu viskas yra atliekama teisingai bei tinkamai įvertinus kliento dantų būklę, nei viena iš šių medžiagų nėra pavojinga.

Kalbant apie dantų balinimo saugumą, pats saugiausias dantų balinimas – kabinetinis. Jis atliekamas su atsakinga burnos higienos specialisto priežiūra. Mūsų odontologijos klinikoje naudojame itin pažangią „Beyond“ sistemą. Procedūros metu burnos higienistas izoliuoja dantenas, atvirus dantų kaklelius, sustabdo bet kokį balinamosios medžiagos patekimą į dantenų vagelę ar atvirą dentiną, būtent todėl dantų jautrumo rizika ženkliai sumažėja. Visos procedūros metu galima koreguoti tiek balinimo laiką, tiek intensyvumą, todėl klientas gali būti ramus bei tikras dėl kokybiškos procedūros eigos.

Sakoma, kad po dantų balinimo procedūrų dantys lieka jautrūs ir net skausmingi. Ar tai tiesa?

Dantų jautrumas yra vienas iš nepageidaujamų požymių, atsirandantis po dantų balinimo procedūrų, tačiau taip nutinka ne visada.

Kaip teigia K. Paurazaitė, labiau tikėtina, kad dantų jautrumas atsiras balinant namuose: kapomis, juostelėmis, pieštukais ar kitomis ne medicininėmis priemonėmis. Balinant dantis namų sąlygomis nėra galimybės izoliuoti dantenų. Taip pat iškyla pavojus perdozuoti balinančio gelio: pacientai į balinamąją kapą įsideda per daug balinančios medžiagos, kuri, užsidėjus kapą ant dantų, ištrykšta ir neretai patenka į dantenų vagelę. Tokiu būdu gali atsirasti itin nemalonus pašalinis poveikis – nuolatinis dantų jautrumas.

Nusprendus balinti dantis namų sąlygomis, būtina išsamiai išsiaiškinti priemonės naudojimo instrukciją. Naudojant balinamąjį gelį, K. Paurazaitė kategoriška – kiekybė nėra kokybė, todėl medžiagos į kapą reikia dėti labai nedaug. Jei užsidėjus ją matomas perteklius, jį būtina kuo greičiau nuvalyti vatos pagaliuku.

Jei dantų balinimo procedūrą atliksite odontologiniame kabinete, atsirandantis dantų jautrumas gali būti momentinis arba galite jo visiškai išvengti. Procedūros metu dantenos yra kruopščiai izoliuojamos nuo bet kokio medžiagos patekimo į dantenos vagelę, todėl dantų jautrumo atsiradimo rizika yra mažesnė, lyginat su balinimu namuose. Kad procedūra būtų malonesnė, burnos higienistė pataria valandą arba pusvalandį prieš balinimo procedūrą išgerti tabletę Ibuprofen 400mg. Šis vaistinis preparatas blokuoja prostaglandinų aktyvumą (į hormonus panašios medžiagos). Jie sukelia uždegimą ir dalyvauja perduodant skausmo impulsus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaistai nuo skausmo prieš balinimo procedūrą maksimaliai sumažina skausmo ir jautrumo atsiradimo riziką. Šie rezultatai pastebimi ir klinikinėje praktikoje. Visgi, jeigu dantų jautrumas atsiranda, pacientui yra skiriamos papildomos priemonės naudojimui namuose: kremai, geliai. Jie labai efektyviai ir per trumpą laiką sumažina ir panaikina atsiradusį dantų jautrumą.

Dantų balinimas natūraliomis priemonėmis. Ar tai veikia?

Nuo senų laikų žmonės ieškojo įvairiausių būdų kaip išbalinti savo dantis. Viduramžiais dantis šlifuodavo metalinėmis dildėmis ir paskui juos tepdavo azoto rūgštimi. Senovės egiptiečiai, bandydami pašviesinti savo dantų spalvą, naudodavo pemzos miltelių, vyno acto ir sutrintų kiaušinio lukštų mišinį. Rezultate dantys pašviesėdavo vizualiai, tačiau mediciniškai – būdavo sugadinti negrįžtamai.

Medikai nepataria eksperimentuoti su savo dantimis, naudojant virtuvėje rastas priemones, nes dažniausiai padariniai būna nesugrąžinami.


Mokslas įrodė – vienintelės medžiagos, kurios gali išbalinti mūsų dantis – tai vandenilio arba karbamido peroksidas. Dėl mažo molekulinio svorio, ši medžiaga gali prasiskverbti per emalį į dentiną bei nepažeisti danties audinių.

Burnos higienistės teigimu, šiandien žmonės taip pat turi savų „naminių“ dantų balinimo metodų, kurie dažniausiai pridaro nemažai problemų. Atminkite – nei valgomoji soda, nei citrinų sultys, nei angliukas, nei kokosų aliejus dantų nebalina ir negali balinti, nes nei viename iš šių išvardintų produktų nėra vandenilio peroksido. Kai kurie pacientai namuose naudoja tokį mišinį kaip valgomoji soda su citrinos sultimis. Jame yra labai ryškus abrazyvas (tai yra sodos ir rūgšties junginys), kuris gali pažeisti dantų emalį, sidirginti dantenas ir netgi iššaukti nepakeliamą dantų jautrumą. Medikai nepataria eksperimentuoti su savo dantimis, naudojant virtuvėje rastas priemones, nes dažniausiai padariniai būna nesugrąžinami.

Ar akinančiai šypsenai sukurti užtenka vienos dantų balinimo procedūros? Ar tai turėtų tapti įpročiu ir būti periodiškai atliekama higienos procedūra?

Dantų balinimui indikacija yra tik viena – kliento noras. Viskas nuo jo ir priklauso. Rezultatą labai sunku nuspėti. Kartais dantys gali pabalti labai gerai. Tokiu atveju pacientui gali užtekti vienos procedūros. Tačiau kartais norimam rezultatui gauti gali prireikti kelių procedūrų. O retsykiais atsitinka ir taip, kad dantys visai nepabąla. Viskas priklauso ir nuo to, kokiu būdu klientas balinasi dantis: jei balinasi kapomis namų sąlygomis – rezultatą gali koreguoti pats. Vidutinis balinimo terminas 7-10 dienų, tačiau, jei matoma, jog rezultato dar truputį trūksta, arba keli dantys yra kiek gelsvesni už likusius, galima balinti dar keletą dienų, kol rezultatas tenkina.

Dantų balinimo mitaiDantų atspalvio pakitimas per 1 spalvos toną, vertinant pagal Vita© spalvos paletę, kuomet buvo balinami labai šviesūs dantys (nuo A1 (2 tonas skalėje pagal baltumą) -> iki B1 (1 spalvos tonas skalėje pagal baltumą)).


Balinant kabinete, rezultatą gauname čia ir dabar – maždaug po 1 val.-1 val. 30min. Jei kliento lūkesčiai yra didesni, kartais vienos balinimo procedūros nepakanka. Tam, kad išbalintų dantų spalva išsilaikytų ilgiau, reikia paties paciento sąmoningumo, nes labai daug priklauso nuo jo paties įpročių: kiek daug vartoja dažančių maisto produktų ir gėrimų, ar rūko, kaip reguliariai atlieka profesionalią burnos higieną.

Dantų balinimo procedūra neturėtų būti atliekama dažnai. Jei dantų spalva nebetenkina, medikai rekomenduoja pirmiausia pasidaryti profesionalią burnos higieną. Jos metu bus pašalintas pigmentinis apnašas, tad dantys pašviesės. Jeigu šios procedūros nepakaks ir visgi norėsis baltesnių dantų, atminkite, kad balinti dantis rekomenduojama ne dažniau kaip kartą per metus

[shareaholic app="share_buttons" id="5719329"]